atvogrėti — 1. intr. pakankamai (ilgai, daug) vogrėti (apie kūdikį): Gana jau atvogrėjai lopšy begulėdamas, ką tu čia dabar vogrì? Jž. 2. tr. nuobodžiai kalbant papasakoti: Atejęs atvogrėjo tokią pasaką, kaip ir tikrai būta Jž. vogrėti; atvogrėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavogrėti — žr. pavograuti 2: Džiaugčiaus ir dadaizmu, jei kas sugebėtų talentingai pavogrėti Vaižg. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pravogrėti — tr. neaiškiai pratarti: Dešimties… – pravogrėjau, nutirpęs nuo jo balso šiurkštumo Vaižg. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vogrėti — vogrėti, ėja (võgri Skp), ėjo RŽ, FrnW 1. NdŽ, KŽ, Sl žr. vograuti 1: Mūsų Aneliutė jau vogrėt pradėjo Pnm. Bėgo… viskas išbyrėjo…, – ėmiau vogrėt susirakinusiais žandais Vaižg. 2. Š, NdŽ, Všn, PnmR žr. vograuti 4: Ana nuolat niekus vogrėja Jž.… … Dictionary of the Lithuanian Language